...byloja liaudies posakis. savaitė irgi turi du galus. įprasta manyti, kad tai yra savaitės pradžia ir pabaiga. šiuo atveju lai tai būna vienos savaitės pabaiga ir kitos savaitės pabaiga - dvi pabaigos iš abiejų savaitės galų. jei taip galvosime, šis posakis apie lazdą tiks kaip kirviui kotas.
tai dabar apie pirmąjį savaitės galą, gerai? pavadinkime jį žaliu. tiksliai nežinau, bet gali būti, kad šis seminaras (šis žodis nėra atsitiktinis) pavyko visai netyčia, neplanuojant narių dermės, bet aš linkęs tikėti, kad netyčia nieko nebūna (3 neiginiai!).
kaip ten bebūtų, štai mes su Marina jau mikriuke, važiuojame į Kauną, Lietuvos širdį. seniai nesimatėme, tai jau tikrai turėjome apie ką persimesti žodeliu. pasirodo, ji išsikratė šaldytuvą ir viską išsivežė į Suomiją. aš tepasiėmiau gražiausias savo glaudes su voriuku (kurių taip ir neturėjau progos pasimatuoti) ir fotiką.
žodis po žodžio ir kalbos užėjo apie maistą bei transserfingą. galima sakyti, žaliavalgystės ir transserfingo seminaras prasidėjo dar mikriuke. tikriausiai buvo gana įdomu, nes laikas praskrido nespastebimai ir mes nuskridome į Tamperę bekramtydami šokoladą.
Laura mus pasitiko su Joru ir sausainiais. panašu, kad tarp žmonių ir jų augintinių yra tas glaudusis ryšys ir panašumas, nes abu (L+J) man pasirodė tokie ramesni, linksmesni. Joras išvis neloja, jam tik bučiuotis ir valgyti bereikia.
pakeliui į Jyvaskylą išaiškėjo, kad savaitgalis bus žalias (čia turima omeny mityba. atseit sutarėme valgyti žalią maistą, kurio, beje, nemenką kiekį (kaip skelbia tekstas žemiau) ir sudorojome). visi dalyviai išskyrus Jorą apsidžiaugė.
šeštadienio rytą Laura išspaudė burokų/morkų sulčių. seminaro dalyviai degustavo ir gyrė nuostabų eliksyrą, kuris laikui bėgant pašalina žilus plaukus ir yra visaip kaip geras organizmui. tada žvali trijulė išėjo vedžioti šuns į mišką ir mėgaudamasi saulės spinduliais net fotografavosi tai šen, tai ten, tai po du, tai po vieną, tai po medžiu, tai tarp šakų - gamtoje.
pietums Marina paruošė gardžias salotas*, kurias visi garsiai gyrė ir negalėdami numalšinti apetito dėjosi dar. nušlavus salotas, atėjo eilė Lauros keptai duonai, kurią damos pasigardino jūros salotomis. aš ja mėgavausi kaip pyragu. ji labai skani. po duonos atėjo eilė ir sausainiams, kuriems Laura niekaip nepajėgė atsispirti ir abiem rankom sėmė iš pakelio. žodžiu – prašmatniausi pietūs.
jei skaitytojas dar nesuprato, tai visa kalba čia bus iš esmės apie maistą, tad bent jau dabar galima rimtai apsispręsti – gaišintis toliau ar ne.
kadangi seminaro dalyviai ryte buvo linkę pasimėgauti grožio miegu, o ir saulė šiuo metu ilgai neužsibūna (ypač šiaurinėje gaublio dalyje), tai dar iki pietų netruko sutemti ir buvo galima ruoštis vakarienei. tačiau prisikimšti pilvą prieš pirtį juk nelabai patartina? o kas atvykęs į pirčių kraštą neišnaudos progos pasikaitinti kelių nuogalių draugijoje? tikrai ne aš, tad persimetęs rankštuostį per kaklą nuėjau į sauną, kurios negaliu nepagirti. ji – puiki.
o po pirties ne nuodėmė ir užkąsti. Marina tuokart prisiragavo sūrio, kurio daugiau jau nebedrįso ragauti ir gal net iki šiol privengia. mes su Joru įveikėme Lauros duonos likučius, o su Laura pasidalinome desertines salotas, kurias sudarė trintas bananas, pjaustytas obuolys ir smulkinti riešutai. vakarą vainikavo puikus rusiškas filmas Taxi blues, kuris kažkodėl nei Laurai nei Jorui įspūdžio nepadarė.
kitas rytas, žinoma, vėl su tibetietiškais pratimais ir sultimis, nuo kurių Laura kratė kojas. net tokio nekalto dalyko, kaip burokas, perdozavimas nedingsta be pėdsako. gerai, kad to pėdsako neteko matyti savo akimis. burokas, ko gero, populiariausia savaitgalio daržovė. galima sakyti, kad nuo šio savaitgalio aš su buroku suartėjau, jis tampa mano palydovu (kartu su kopūstu), mat iki šiol mes tiesiog tylomis prasilenkdavome parduotuvėje, kartais net nepastebėdami vienas kito, ir tiek. kaip ten bebūtų su tuo buroku, sekmadienio rytą Laura draugus lepino ne vien sultimis, bet ir baisiai gardžiomis salotomis**, o tada visi draugiškai puolė su Joru į miškelį, kuriame tarp kita ko buvo minimas ir burokas.
tikriausiai visi žino koks alkis suima pabuvus gamtoje, tad niekas nenustebs, kad grįžę iš miško puolėme pietauti. šį kartą salotos buvo tokios: pjaustytas pomidoras, avokadas, salotos lapai, rukolos lapeliai, cukinijos, paprikos kubeliai, riešutai, balzamikas ir sojos padažo truputis. po pietų – laisvas laikas. kam – nusnausti, o kam - į parduotuves.
prieš kelionę atgal, be abejonės, reikėjo pasistiprinti. desertinės salotos (tie patys obuoliai su bananais) buvo pagardintos cinamonu, o deserto desertui Laura paruošė įspūdingą glotnutį – reto gardumo plaktą kokteilį iš šaldytų miško uogų, datulių, vandens ir bananų. po tokio gardėsio kelionė atgal pralėkė taip pat greitai kaip ir į priekį.
gal tai kažkuria prasme gražu, kad mums išvykstant dangų ir žemę papuošė lengvas sniegelis. tai buvo lyg priminimas, kad už savaitės – kalendorinė žiema.
laukite tęsinio...
* - tarkuotas kopūstas, tarkuotas burokas, rukolos lapeliai, sojų daigai, salotų lapeliai. padažui: aliejus, citrina spausta bei prieskoniai.** - tarkuotas kopūstas ir morka, smulkinta cukinija užpilta sojos padažo, medaus, alyvuogių aliejaus, imbiero ir česnako užpilu
dar pora netikėtai iš dangaus nukritusių desertinių receptukų:
a) migdolus mirkyti per naktį, o tada sumalti ir išspausti pieną. į jį dėti uogas, bananą ir malti. gausis neva pieniškas kokteilis.
b) avokadas (1.5), ananasas ir medus (4 šaukšt.). viską sumalti ir gausis jogurtas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą