jei vadovautis kažkokia logika, tai ši viešnagė pas Laurą Juveskiulėje buvo paskutinė. šį savaitgalį atsisveikinimo balių (vaizdžiai tariant) atšventėme mes, o jau kitą - ji pasitepusi slides riedės per kalnus, klonius ir miškus į protėvių žemę su visa manta, kuri dar ten belikusi.
Marinutė tokius mūsų suvažiavimus pavadino būreliu. ir šio būrelio tema buvo kiek nukrypus nuo TS ir žaliavalgystės, nors gavome ir prie jų prisiliesti. kaip paaiškėjo, šiai dienai niekas iš dalyvių nėra per daug aistringas žaliavalgis bei gyvenimo valdovas, ir kalbos labiau links į nušvitimą.
kelionėje į Suomiją nuotykių beveik nebuvo. pagrindę visą laiką prapliurpėm apie visokius santykius - kokie jie ten būna, buvo ir gal bus. kauno oro uoste taip besišnekučiuojant praėjo skrydžio laikas ir ekrane net buvo parašyta, kad lėktuvas jau tiūtiū, bet jis tiesiog vėlavo, tad mes nors ir nepunktualiai, bet įpuolėme į Lauros ir jos ištikimo draugo glėbius.
dar neišsukus iš Tamperės oro uosto, kalbos jau pasuko į nušvitimą, ir žodis po žodžio, paaiškėjo, kad Marinutė jau buvo kartą nušvitus. mes su Laura primigtynai nenorėjome su tuo niekaip sutikti, tad likome visi su savo nuomonėmis, bet oras nuo to nė kiek neapniuko. kitą dieną buvo net kažkiek saulėta ir giedriau.
kai kuriems būrelio dalyviams nuostabaus ryto nuotaiką niaukė sveikatos pokštai. džiugaus susitikimo proga, panelės išlenkė po keletą chereso ar kažkokio kito raudono vyno taurelių, kurių dėka, ko gero, išlukšteno ne vieną prisiminimą. kaip ten bebūtų, Laura ryte skundėsi laisvos energijos trūkumu ir gal net mintyse nutarė išlaisvinti savo rankas nuo tokio turinio taurių ilgesniam laikui. gal net visam!
daugelio kalbų nepamenu, nes jos buvo maždaug - o mano vaikinas toks, o mano va toks, daro taip ir anaip. šiuo atveju aš neturėjau kuo pasigirti, tad turėjau pakankamai laiko griaužti 'kolekcionierių' (John Fowles). ir taip gaunas, kad šių draugių dėka ją ir sugriaužiau. knyga man buvo įdomi ir gal net norėjau uždelsti versdamas paskutiniu puslapius, bet damų temos neleido to daryti.
Marinutė mus juokino. jos linksma, mišri ir unikali kalba pilna netaisyklių ir juokingų vertalų. jos gana įdomu klausyti nesvarbu apie ką ji kalbėtų. kalbėdama ji kuria naują kalbą. man tai patinka. kažkuriuo metu ji kalbėjo apie tai kaip kirpo plaukus savo giminaitei ir mus garsiai prajuokinusi frazė buvo: ...atidarau galvą, o ten – siaubys. kadangi mano galvoj irgi siaubys, tai ji prižadėjo suveikti kažkokio stebuklingo šampūno.
dabar apie spa. šeštadienio vakarą papuošė pirties kambarėlis. o gal mes tą kambarėlį papuošėm. šiaip ar taip, buvo smagu apsilankyti pirtyje. Laura paruošė kažkokį druskos mišinį, nuo kurio oda tampa it iš šilko nuausta. tai mes po to visą vakarą vaikščiojom tokie šilkiniai.
dabar apie patiekalus. kaip jau kiekvienas galėjo suprasti, šis būrelio susitikimas nebuvo toks jau žalias ir nekaltas. visų pirma, dar Lietuvoje prisikirtom šokolado, kurį Marinutė dar ilgai minėjo negeruoju. panašiai kaip Laura minėjo tą cheresą ir buritus, kurie dainavo visą vakarą (tuoj apie tai). šeštadienio pietums, po visų privalomų pasivaikščiojimų, man pavyko įkalbėti madmuazeles apsilankyti picerijoje. taip sakant, ne kasdien juk tokia proga. na, tai Laura gavo buritus su 'surūgusiu' padažu (kurie dainavo visą vakarą iš jos pilvo), Marinutė - daug daug valgyti, o mano pica užstrigo kažkur virtuvėje, ir kol ji ten kepė, Marinutės pica šoko letkį tarp mano dantukų. šį tą parsinešėme namo ir tada kol turškėmės pirtyje, visokie snekai Jorui per barzdą varvėjo. be visokių nesveikybių, kasryt gaudavom dailių šviežių sulčių sveikai pradėti dieną. sekmadienį gardžiavome žaliavalgišką Lauros sriubą ir šiltas salotas. niam niam...
namo būtume grįžę visai be nuotykių, jei ne mikriuko vairuotojas. atskridę į kauną, dar virš valandos laukėme kada būsime pargabenti į sostinę. jau ir arbatos pagėrėm, ir tulike viską išspaudėm ką įmanoma, ir visokius snekus iš nuobodulio traškinom, kai atsirado vairuotojas ir pasiūlė vykti namo. viskas kaip ir šaunu, tik kad jis kokį pusvalandį netoli mūsų panašiai nuobodžiavo minkydamas savo mobilų. matyt reikia griežtai laikytis grafiko...
taip beskaitant gali natūraliai kilti tokie klausimai: kada vyks kitas būrelio susitikimas? kur jis vyks (nes juk Laura išsikrausto)? kokios temos bus gvildenamos? ir t.t. deja, niekas to nežino. viena apčiuopiamesnė mintis buvo kartu nuvykti prie jūros ir ten visaip semti likimo dovanas. tad iki kito karto!
dabar apie patiekalus. kaip jau kiekvienas galėjo suprasti, šis būrelio susitikimas nebuvo toks jau žalias ir nekaltas. visų pirma, dar Lietuvoje prisikirtom šokolado, kurį Marinutė dar ilgai minėjo negeruoju. panašiai kaip Laura minėjo tą cheresą ir buritus, kurie dainavo visą vakarą (tuoj apie tai). šeštadienio pietums, po visų privalomų pasivaikščiojimų, man pavyko įkalbėti madmuazeles apsilankyti picerijoje. taip sakant, ne kasdien juk tokia proga. na, tai Laura gavo buritus su 'surūgusiu' padažu (kurie dainavo visą vakarą iš jos pilvo), Marinutė - daug daug valgyti, o mano pica užstrigo kažkur virtuvėje, ir kol ji ten kepė, Marinutės pica šoko letkį tarp mano dantukų. šį tą parsinešėme namo ir tada kol turškėmės pirtyje, visokie snekai Jorui per barzdą varvėjo. be visokių nesveikybių, kasryt gaudavom dailių šviežių sulčių sveikai pradėti dieną. sekmadienį gardžiavome žaliavalgišką Lauros sriubą ir šiltas salotas. niam niam...
namo būtume grįžę visai be nuotykių, jei ne mikriuko vairuotojas. atskridę į kauną, dar virš valandos laukėme kada būsime pargabenti į sostinę. jau ir arbatos pagėrėm, ir tulike viską išspaudėm ką įmanoma, ir visokius snekus iš nuobodulio traškinom, kai atsirado vairuotojas ir pasiūlė vykti namo. viskas kaip ir šaunu, tik kad jis kokį pusvalandį netoli mūsų panašiai nuobodžiavo minkydamas savo mobilų. matyt reikia griežtai laikytis grafiko...
taip beskaitant gali natūraliai kilti tokie klausimai: kada vyks kitas būrelio susitikimas? kur jis vyks (nes juk Laura išsikrausto)? kokios temos bus gvildenamos? ir t.t. deja, niekas to nežino. viena apčiuopiamesnė mintis buvo kartu nuvykti prie jūros ir ten visaip semti likimo dovanas. tad iki kito karto!
